- pavilsti
- pavilsti tr. KŽ 1. kaip palikimą paveldėti: Tėvainiškai pavilsti CI248, N. 2. SE118, LVIV451 įgyti, užvaldyti, pasisavinti: Kodring ubagas su tavimi netur impt ėdesio, kursai su tavimi tur pavilst karalystą? DP33. Karalystės Dievo niekadais nepavils MT226. Palaiminti romūs, nes anys pavils žemę DK33. Turkai, pavil•dę kurią pilį po krikščionimis…, ją stipriai gina ir apveizdi DP121. Šitie yra karaliai žemės, kurius vaikai Izraelio mušė ir žemę jų paėmė (paraštėje pavildo, paveldėja) anašal Jordano BBJoz12,1. Darius pavildo karalystę, kaip buvo šešių dešimties ir dvejų metų BBDan5,31. Noris visą svietą pavilstumbei, o dūšią savo nusiųstumbei ant paskandinimo MP242. ║ prk. apsėsti: Šatonas, kurį vieną kartą pavilsta, to jau nepaleidžia DP121. Tatai šatonas be abejojimo padarė, kursai jį buvo pavil•dęs DP165. \ vilsti; apvilsti; pavilsti
Dictionary of the Lithuanian Language.